- pievokšnis
- pievókšnis sm. (1) 1. nedidelė pieva, ppr. tarp dirvų: Pievokšnis tarp dirvų J. Vidury lauko yra toks pievókšnis Slm. Išarė visus pievókšnius, nebė[ra] nė karvė kur pririšt Žml. Jau visas pievas iššienavom, tik dar liko pievókšniai tarp rugių Kp. Išbėginėjo, išarė visus pievokšnėliùs Pš. 2. menka, skurdi pieva: Kokios mūsų pievos – pievokšniai Lnkv. Pro mano kambario langą matėsi viksvom apžėlę pievokšniai ir paupio krūmai sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.